Specialistų teigimu, arčiausiai Žemės esantis dangaus kūnas - Mėnulis daro didžiulę įtaką augalams.
Jaunatis
Jaunatis - tai diena prieš jaunaties dienos pradžią, jaunaties diena ir antra jaunaties diena.
Šiuo laiku visas biolauko aktyvumas yra sutelktas augalų šaknyse. Šiuo laikotarpiu augalų geriau neliesti; jų nepersodinti, neskiepyti, nepurenti žemės apie augalus, kad nepažeisti jų šaknų. Šiuo laikotarpiu patariama naikinti piktžoles ir augalų kenkėjus, nupjauti ligų pažeistas ir nudžiūvusias šakeles, nugnybti daržovių stiebų ir ūglių viršūnėles. Šiuos darbus geriausiai dirbti ne per pačią jaunatį, o diena prieš arba po jaunaties pradžios.
Priešpilnis
Priešpilnio Mėnulio laikotarpis trunka 11-12 dienų. Šiuo laikotarpiu augalų biolauko aktyvumas kyla nuo šaknų į viršų, link stiebų ir lapų, todėl padidėja spaudimas antžeminėse augalo dalyse. Šiuo laikotarpiu augalų šaknys ne taip skausmingai reaguoja į įvairiausius pažeidimus. Jei šiuo laikotarpiu persodinsite ar apipjaustysite augalus, jie ims sparčiau auginti naujus ūglius. Laikotarpiu nuo jaunaties iki pilnaties augalams reikia daugiau vandens ir maistinių medžiagų.
Pilnatis
Astrologų teigimu, augalams didžiausią įtaką daro 3 pilnaties dienos. Šiuo laikotarpiu visas biolauko aktyvumas yra sutelktas šakelėse, lapuose, žieduose.
Šiuo laikotarpiu nepatariama apipjaustyti vaismedžių ir vaiskrūmių, nugnybti daržovių viršūnėlių ir šoninių ūglių, skiepyti vaismedžių.
Šiuo laikotarpiu patariama retinti augalų daigus, rauti piktžoles, purenti žemę šalia augalų ir mulčiuoti dirvožemį.
Delčia
Delčios laikotarpis trunka 11-12 dienų. Šiuo laikotarpiu padidėja spaudimas augalų šaknyse, kurios šiuo metu yra labiausiai pažeidžiamos.
Šiuo metu augalų antžeminės dalys ne taip jautriai reaguoja į pažeidimus.
Šiuo laikotarpiu patariama sėti visų rūšių augalų sėklas, šakniavaisius, sodinti augalų svogūnėlius, bulves, retinti daigus, naikinti piktžoles, kovoti su augalų kenkėjais, lieti ir tręšti augalus organinėmis trąšomis, apipjaustyti augalus, pašalinti braškių ūsus, skinti gėles ir rinkti derlių.
DARBAI PAGAL MĖNULIO KALENDORIŲ: DRAUDŽIAMOS DIENOS
Daržininkams, sodininkams ir gėlininkams verta atminti, kad yra taip vadinamos draudžiamos" dienos, kai jokių augalų sėti ir sodinti negalima.
Draudžiamos" dienos - tai jaunatis ir kai Mėnulis būna Vandenio bei Dvynių (bevaisiai Oro ženklai), Mergelės (bevaisis Žemės ženklas), Liūto (bevaisis Ugnies ženklas) ženkluose.
Augalus geriausia sodinti per Mėnulio pilnatį, kai augalai įgauna daugiausia gyvybinės energijos.
Per pilnėjantį Mėnulį patariama sodinti ir sėti tuos augalus, kurie tai, kas vertingiausia, augina virš žemės: pomidorus, agurkus, žaliąsias daržoves ir kt.
Per dylantį Mėnulį patariama sėti ir sodinti tuos augalus, kurie visa tai, kas vertingiausia, augina žemėje: bulves, šakniavaisius ir kt.
Jei ilgai norite išlaikyti nuskintas ar iškastas daržoves ir vaisius, derlių nuimkite tuomet, kai Mėnulis dyla ir kai jis būna bevaisiame" Zodiako ženkle.
KADA SUDYGSTA AUGALŲ SĖKLOS?
Pasėjus daržovių sėklas, daržininkams verta žinoti, kada jos turi sudygti:
agurkų - po 3 - 7 dienų;
patisonų, aguročių ir moliūgų - po 3 - 10 dienų;
salotų - po 4 - 10 dienų;
kalafiorų - po 3 - 8 dienų;
baltagūžių kopūstų - po 3 - 10 dienų;
pomidorų - po 6 - 10 dienų;
pipirų - po 7 - 15 dienų; .
baklažanų - po 5 - 10 dienų;
svogūnų - po 5 - 12 dienų;
salierų, rabarbarų - po 7-14 dienų.
TRUMPI PATARIMAI
Neišmeskite panaudotų kavos tirščių, o jais paliekite kambarinius augalus.
Kavos tirščiai ne tik praturtina kambarinius augalus maistinėmis medžiagomis, nes juose gausu kalio, bet ir sustiprina augalus, veiksmingai juos apsaugo nuo ligų ir kenkėjų.
Nieko blogo, jei kavos tirščiai pasaldinti, nes cukrus pagerina dirvožemio struktūrą.
Susmulkintus svogūnus ir česnakus užpilkite vandeniu taip, kad jis apsemtų daržoves, palikite nusistovėti 6-24 valandoms, nukoškite ir šiuo nekoštu antpilu kambarinius augalus gausiai nupurkškite 2-3 kartus per savaitę.
Šiuo antpilu patariama naikinti amarus ir voratinklines erkutes.
Atminkite, kad virintas vanduo kambariniams augalams yra naudingesnis nei nevirintas vandentiekio vanduo, nes jis yra kur kas minkštesnis.
Nusistovėjusiame vandenyje, kuriame virėte bulves, yra augalams reikalingo krakmolo ir įvairių rūšių mikroelementų.
Verta žinoti, kad krakmolas aktyvina naudingųjų dirvos mikroorganizmų veiklą.
ŽEMDIRBYSTĖS ASTROLOGIJA
Per Mėnulio pilnatį patariama:
sėti žolę ir žaliąsias daržoves, jei Mėnulis šiuo laikotarpiu yra Vėžio, Skorpiono ar Žuvų ženkle.
Kai dyla Mėnulis (laikotarpis tarp pilnaties ir jaunaties), patariama:
sėti šakniavaisius: morkas, burokėlius, griežčius, ridikus, juoduosius ridikus, o taip pat ir vaistinius smidrus bei žiemkenčius. Bulves patariama sodinti kelios dienos po pirmos pilnaties dienos.
Rinkti ilgai augusių daržovių derlių. Šias daržoves patariama kasti prieš pat jaunatį, nes tada nukastos daržovės geriau laikosi.
Prieš Mėnulio jaunatį patariama:
sodinti bulves sėklai;
genėti vaismedžius ir vynuoges.
ASTROLOGŲ PATARIMAI, KAIP REIKIA LIETI AUGALUS
Prižiūrėdami sodo augalus kartais persistengiame, pernelyg gausiai ir neretai ne laiku juos liedami.
Neretai daržininkai klysta manydami, jog kuo dažniau laistys augalus, tuo jiems bus geriau.
Kai žemę laistome reguliariai, nekreipdami dėmesio nei įjos būklę, nei įtinkamai parinktą laiką, augalai tampa neaktyvūs ir aptingsta", jų šaknys auga lygiagrečiai žemės paviršiui, todėl užauga skurdesnis derlius.
Be to, taip laistomus augalus dažniau pažeidžia įvairios ligos ir kenkėjai, nes augalai būna nusilpę.
Atminkite, kad trumpalaikis lietus, gilios šaknys ir nakties rasa augalams suteikia tiek drėgmės, kad šie gana lengvai gali pragyventi vieną sausros savaitę.
Kada
reikia lieti augalus:
augalus patariama lieti pirmosiomis 2-3 dienomis po to, kai juos pasodinote;
augalus būtina palieti po ilgalaikės sausros, kai Mėnulis yra Vandens ženkluose (Vėžys, Skorpionas ir Žuvys);
augalų negalima lieti, kai Mėnulis yra Dvynių, Svarstyklių ar Vandenio ženkluose.
KIEK LAIKO PRIEŠ SĖJĄ REIKIA MIRKYTI SĖKLAS?
Įvairių augalų sėklas, kad jos greičiau sudygtų, prieš sėją reikia mirkyti skirtingą laiką.
Morkų, pomidorų, svogūnų, petražolių, pastar¬nokų, salierų ir burokėlių sėklas prieš sėją patariama mirkyti 2 paras, aguročių, kopūstų, salotų, ridikų, ridikėlių ir arbūzų - 8 - 12 valandų, o žirnių ir pupelių - vos 2 valandas.
Jei išmirkytas sėklas norite sudaiginti, jas plonu sluoksniu suberkite ant medžiagos ar popieriaus lapo, pridenkite drėgna medžiaga, kelias valandas palaikykite 16-24 "C šilumoje.
Svarbu, kad laikymo metu šios sėklos neperdžiūtų.
Moliūgų ir patisonų sėklų daiginti negalima, nes supus sudaigintų daržovių šaknys.
Moliūgų ir patisonų sėklas prieš sėją patariama 12 - 24 valandas pamirkyti praskiestose alijošiaus sultyse: 1 litru vandens praskieskite 2 valgomuosius šaukštus alijošiaus sulčių.
Prieš sėją moliūgų ir patisonų sėklas taip pat galima pamirkyti ir sodos tirpale: 1 litre vandens ištirpinkite 5 g geriamosios sodos.
Šiuose tirpaluose prieš sėją taip pat patariama pamirkyti burokėlių, svogūnų, ridikų ir ridikėlių sėklas.
AUGALAI IR DIRVOS RŪGŠTINGUMAS
Įvairių rūšių daržovėms, vaismedžiams ir vaiskrūmiams reikalingas nevienodo rūgštingumo dirvožemis. Pagal dirvos rūgštingumo įtaką augalams juos galima suskirstyti į 3 grupes.
Pirmoji grupė
Pirmoji grupė - tai augalai, kurie yra ypač jautrūs padidėjusiam dirvos rūgštingumui.
Šie augalai gerai auga, vystosi ir gausiai dera neutralaus rūgštingumo dirvožemyje. Neutralioje, patręštoje kalkėmis dirvoje gerai auga burokėliai, baltagūžiai kopūstai, česnakai, salierai, špinatai, serbentai, vyšnios ir slyvos.
Antroji grupė
Antrajai grupei priklauso augalai, kurie geriausiai auga parūgštintame dirvožemyje. Šiek tiek parūgštintame dirvožemyje gerai auga kalafiorai, salotos, agurkai, pupelės, žirniai ir obelys.
Trečioji grupė
Trečiajai grupei priklauso augalai, kurie gerai auga kalkėmis netręštoje dirvoje.
Šioje dirvoje gerai auga bulvės, morkos, petražolės, ropės, ridikai, aguročiai, pomidorai, rabarbarai, avietės, braškės, kriaušės ir agrastai.
ORGANINĖS TRĄŠOS
Mėšlas
Mėšlas - vertingiausia organinė trąša. Įvairių gyvulių ir paukščių mėšle vidutiniškai yra: 75 proc. vandens, 21 proc. organinės medžiagos; 0,5 proc. azoto, 0,25 proc. augalų gerai įsisavinamo fosforo, 0,6 proc. kalio oksido. Mėšlo kokybė priklauso nuo gyvūno rūšies pašaro, kuriuo jie buvo šerti ar lesinti, kraiko ir laikymo būdo. Pavyzdžiui, šeriant kiaules, vartojama daug koncentratų, todėl jų mėšle gausu azoto, o raguočių gyvulių mėšle yra daugiau kalio, nes juos šeria šienu ir žole.
Geriausias kraikas mėšlui - viršutinių sluoksnių silpnai suirusios durpės, tačiau ūkininkai dažniausiai kraikui vartoja šiaudus arba medžio pjuvenas.
Arklių mėšlu, paruoštu su šiaudų kraiku, patariama tręšti šaltą molio dirvožemį.
Arklių mėšlu, šiltinant dirvožemį, patariama tręšti šiltnamius. Raguočių mėšlas įšyla prasčiau nei arklių. Be to, raguočių mėšle yra daugiau vandens, todėl šiuo mėšlu patariama tręšti lengvus smėlio ir priesmėlio dirvožemius.
Kiaulių mėšlas yra rūgštus, todėl juo tręšiant dirvožemį patariama vartoti kalkes.
Triušių mėšle yra visos augalams reikalingos medžiagos.
Triušių mėšlas tampa vertingesnis, jei sumaišomas su kitų gyvulių ir paukščių mėšlu.
Nutrijų mėšlas savo chemine sudėtimi ir fizinėmis savybėmis iš esmės skiriasi nuo kitų gyvūnų mėšlo, todėl jį galima vartoti tik perrūgusį arba dar geriau, krauti į komposto krūvas.
Komposto krūvas galima reguliariai lieti tirštu nutrijų mėšlo tirpalu.
Kad šiame komposte nesumažėtų azoto, į 100 kg komposto patariama suberti 1,5 - 2 kg superfosfato. Kitų metų pavasarį taip paruoštu kompostu patariama tręšti dirvožemį.
4 mėšlo irimo stadijos
Specialistai įvardina 4 mėšlo irimo stadijas.
Šviežias (tik pradėjęs irti) mėšlas yra beveik nepakitusios spalvos. Šiame mėšle yra beveik nepakitęs ir šiaudų kraikas.
Praplovus tokį mėšlą, vanduo parausta arba pažaliuoja.
Pradėjusio irti mėšlo šiaudai nusidažo tamsiai ruda spalva, suminkštėja ir juos lengva sutraukyti.
Praplovus šį mėšlą, vanduo patamsėja.
Šios stadijos mėšlas netenka 30 proc. pirmykštės masės.
beveik perpuvęs mėšlas yra juodas ir teplus. Šiame mėšle šiaudų kraikas būna visiškai suiręs,
o mėšlas netenka 50 proc. pirmykštės masės.
perpuvęs mėšlas - rupi žemės masė.
Šios stadijos mėšlas būna netekęs 75 proc. pirmykštės masės.
Mėšlu, kuris yra mažiau suiręs, dirvožemį patariama tręšti rudenį, o kuris yra labiau suiręs - pavasarį.
Šviežiu mėšlu dirvožemio tręšti nepatariama.
Jei mėšlo turite mažai, jo patariama berti į augalų sodinimo duobes.
Šaltame dirvožemyje mėšlą patariama perkasti 10 - 15 cm gylyje, kad j į pridengtų žemių sluoksnis.
Šiltame, greitai džiūvančiame dirvožemyje mėšlą patariama perkasti žemių kasimo gylyje.
KAIP APSISAUGOTI NUO KURMIŲ?
Pagrindinis kurmių maistas - sliekai, lervos, vabzdžių lėliukės, o taip pat - varlės ir pelės, kurios patenka į kurmių landas.
Jei norite naikinti augalų kenkėjus, kurmiai bus naudingi. Be to, jie puikiai purena dirvą ir gerina jos derlingumą.
Visgi geriau, kad darže ar sodyboje kurmių nebūtų, nes jie, ieškodami maisto, pažeidžia augalų šaknis.
Augalai, kurių šaknis pažeidžia kurmiai, ima vysti, o nusilpusių augalų šakniavaisius sugraužia pelės ir pelėnai, kurie naudojasi kurmių landomis.
Nuo kurmių galima pabandyti apsisaugoti specialiais spąstais arba triukšmu.
Specialistų teigimu, kurmiai ypač nemėgsta triukšmingų vėjo malūnėlių.
AUGALAI IR SAPNAI
Sapnuose pamatytos daržovės, vaisiai ir uogos taip pat turi savo magiškąją reikšmę.
Jei sapne moteris valgo abrikosą, jos laukia džiaugsmas ir ramybė.
Jei sapne pamatysite apelsiną, tikėkitės siurprizo.
Sapne pamatytas arbūzas žada netikėtą išvyką.
Kopūstus sapne virti - galimos apkalbos, o jei sapne kopūstų valgysite - gausite dovanų.
Kriaušės pranašauja netektį, o citrinos - liūdesį.
Jei sapne valysite svogūnus, Jusų laukia sėkmė darbe.
Sapne pamatyti agurkai žada naują meilę, o agurkai sniege - apkalbas ir sutuoktinio neištikimybę.
Sapne pamatyti pipirai perspėja apie gresiančią nelaimę.
Pomidorai žada slaptus meilės ryšius, o ridikai -apgaulę.
Sapne pamatyti obuoliai perspėja apie ligą.
Jei sapne valgysite obuolių - netrukus nusivilsite draugais.
Jei obuolius rinksite, sulauksite nemalonumų namuose.
BALTAGUŽIAI, RAUDONGŪŽIAI IR SAVOJOS KOPŪSTAI
Jei auginsite ankstyvuosius baltagūžius, raudongūžius ir Savojos kopūstus, tai juos sodinkite dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo agurkai ir žirniai. Jei auginsite vidutinio ankstyvumo baltagūžius, raudongūžius ir Savojos kopūstus, tai juos sodinkite dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo agurkai, svogūnai, žirniai, pomidorai ir burokėliai. Jei auginsite vėlyvuosius kopūstus, tai juos sodinkite dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo vienmetės ir daugiametės gėlės, agurkai, burokėliai, svogūnai ir morkos.
Kada sodinti?
Ankstyvuosius kopūstinius augalus patariama sodinti nuo balandžio vidurio iki antrojo gegužės dešimtadienio.
Vidutinio ankstyvumo ir vėlyvuosius kopūsti¬nius augalus patariama sodinti antrajame ir trečiajame gegužės dešimtadienyje, tačiau ne vėliau kaip birželio 5 dieną.
Kaip sodinti?
Ankstyvųjų kopūstinių augalų daigus patariama sodinti 70 cm x (35 - 50) cm atstumais.
Vidutinio ankstyvumo kopūstinius augalus patariama sodinti 70 cm x (40 - 60) cm atstumais.
Vėlyvuosius kopūstinius augalus patariama sodinti 70 cm x (60 - 70) cm atstumais.
KALAFIORŲ SODINIMAS
Kalafiorus patariama auginti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo ankstyvieji agurkai, ankštinės kultūros, svogūnai, šakniavaisiai, ankstyvosios bulvės, vienmetės, dvimetės ir daugiametės žolės.
Kada sodinti?
Ankstyvuosius kalafiorus patariama sodinti nuo balandžio vidurio iki antrojo gegužės dešimtadienio.
Vidutinio ankstyvumo kalafiorus patariama sodinti antrąjį ir trečiąjį gegužės dešimtadienį, bet ne vėliau kaip birželio 5 dieną.
Kaip sodinti?
Ankstyvuosius kalafiorus patariama sodinti 70 cm x (25 - 27) cm atstumu.
Vidutinio ankstyvumo kalafiorus patariama so¬dinti 70 cm x ( 30 - 35) cm atstumu.
BULVĖS
Bulvės ima dygti 5 "C šilumoje.
Ypač greitai bulvės sudygsta 18-25 "C-šilumoje. Šiose sąlygose bulvės sudygsta per 12-14 dienų po jų sodinimo.
Bulvės yra ypač reiklios šviesai. Jei bulvėms truks šviesos, jų augimas sulėtės, o derlius užaugs kur kas menkesnis.
Bulvės geriausiai auga 60 - 80 proc. drėgnumo dirvožemyje. Gausus bulvių derlius užauga, kai per jų vegetacijos periodą iškrenta 200 - 250 ml kritulių.
Jei norite, kad bulvės gerai augtų, dirvožemį reguliariai drėkinkite.
Bulvės ypač reiklios ir dirvožemiui. Jos gerai auga tik derlingame dirvožemyje, kuriame gausu humuso.
Didžiąja dalimi trąšų dirvožemį patręškite prieš sodindami bulves.
Gausiausio bulvių derliaus galite tikėtis, jei jas laiku ir atitinkamais santykiais patręšite organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.
Jei bulves patręšite ne laiku arba netinkamais organinių ir mineralinių trąšų kiekiais, jos užaugins neskanius gumbus, kurie prastai laikysis.
BULVIŲ AUGINIMAS
Bulvės geriausiai auga dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo daugiametės žolės, kopūstai ar šakniavaisiai.
Nepatariama bulvių sodinti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo pomidorai, o taip pat ir šalia pomidorų, nes šiuos augalus pažeidžia tie patys kenkėjai ir ligos.
Geriausia trąša bulvėms - mėšlas.
1 m2 dirvožemio, kuriame auginsite bulves, patręškite 4 - 6 kg mėšlo. Smėlio ir nederlingą dirvožemį mėšlu reikia patręšti dar gausiau: 1 m2 dirvos 8 -10 kg mėšlo.
Prieš perkasdami dirvožemį į 1 m2 dirvos suberkite 15 - 20 g superfosfato, 20 - 25 g kalio sulfato ar kalio druskos, 15 - 20 g amonio salietros arba karbamido.
Prieš bulvių sodinimą dirvožemis 10 cm gylyje turi įšilti iki 7 - 8 °C šilumos.
Kad dirvožemis greičiau sušiltų, jį perkaskite arba suarkite.
Bulves vagose sodinkite kas 20 - 30 cm, tarp vagų paliekant 60 cm tarpus.
AGURKŲ SODINIMAS
Agurkus patariama auginti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo vienmetės ir daugiametės žolės, kopūstai, pomidorai, bulvės, žaliosios daržovės, svogūnai, morkos, pipirai ar baklažanai.
Kada sodinti?
Agurkų daigus lauke patariama sodinti, kai nusistovi 10 - 12 "C šilumos orai ir kai nebelieka vėlyvųjų pavasario šalnų pavojaus.
Kaip sodinti?
Agurkus galima sodinti eilėmis,70-90cm x 15 -30cm atstumu.
MOLIŪGŲ SODINIMAS
Moliūgus patariama sodinti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo daugiametės žolės, žiemkenčiai, kukurūzai, ankštinės kultūros, svogūnai, kopūstai ar šakniavaisiai.
Kada sodinti?
Moliūgų daigus lauke patariama sodinti, kai nusistovi 10 - 12" C šilumos orai ir kai nebelieka vėlyvųjų pavasario šalnų pavojaus.
BUROKĖLIŲ SĖJA
Burokėlius patariama auginti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo ankstyvosios bulvės, agurkai, vienmetės žolės, morkos ar kopūstai.
Burokėlius patariama sėti, kai dirvožemis įšyla iki 8 10 °C šilumos, iki gegužės 10-15 dienos.
Kokio amžiaus daržovių daigus patariama sodinti lauke
Lauke daržovių daigus patariama sodinti tada, kai jie buvo paauginti:
aguročių, patisonų, agurkų, moliūgų - 30 40 dienų;
gūžinių salotų - 30 - 45 dienas;
kalafiorų - 40 - 45 dienas;
ankstyvųjų ir vėlyvųjų kopūstų - 45 dienų;
pomidorų ir pipirų - 60 - 70 dienų;
baklažanų - 60 - 70 dienų;
salierų - 60 - 80 dienų;
rabarbarų - 90 dienų.
ŽIRNIŲ SĖJA
Žirnius patariama auginti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo agurkai, pomidorai, kopūstai, bulvės ar žiemkenčiai. Žirnius patariama sėti kuo anksčiau pavasarį, kai dirvožemis įšyla iki 6 - 8 °C šilumos, 5 - 6 cm gylyje.
MORKŲ IR PETRAŽOLIŲ SĖJA
Morkas ir petražoles patariama auginti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo ankstyvieji kopūstai, bulvės, agurkai, vienmetės žolės ar burokėliai. Morkas ir petražoles patariama sėti anksti pavasarį: balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje 1,5 - 3 cm gylyje.
RIDIKĖLIŲ SĖJA
Ridikėlius patariama auginti dirvožemyje, kuriame augo bet kurios rūšies (išskyrus kopūstinius) daržovės, patręštos organinėmis trąšomis.
Ridikėlius patariama įvairiu laikotarpiu sėti kelis kartus.
Pirmąjį kartą ridikėlius pasėkite anksti pavasarį, o vėliau ridikėlius sėkite tada, kai anksčiau pasėti augalai išleidžia pirmuosius lapelius.
Jei ridikėlių norite vartoti rudenį, juos pasėkite liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje.
SVOGŪNŲ SODINIMAS
Svogūnus patariama sodinti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo žolės ir sidaratai, žiemkenčiai, ankstyvieji kopūstai, kalafiorai, agurkai, pomidorai ar ankstyvosios bulvės.
Svogūnus patariama pasėti ir pasodinti iki Stasinių (gegužės 7 dienos), nes teigiama, jog vėliau pasodinti svogūnai sukirmys.
PRADEDANČIŲJŲ SODININKŲ KLAIDOS
Kai kurie sodininkai sodinimo duobes ruošia tik prieš pat sodinukų sodinimą. Tai klaida, nes paruoštoje sodinimo duobėje turi įvykti tam tikri biologiniai procesai, kuriems pasibaigus, dirvožemis būna pasiruošęs priimti" sodinukus.
Kai kurie pradedantys sodininkai pernelyg giliai į žemę įkasą sodinukų šaknų kaklelį. Todėl taip pasodintų sodinukų žievė ima susti, o sodinukas po 3 - 4 metų gali žūti.
Atminkite, kad obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių ir aviečių sodinukų šaknų kaklelis turi būti dirvožemio paviršiaus lygyje.
Žinokite, kad ypač pavojinga pervežti lapelius užauginusius sodinukus su plikomis šaknimis.
Pervežamų sodinukų lapus nuskinkite, o plikas šaknis būtinai uždenkite drėgna medžiaga.
Jei sodinukų šaknys apdžiūvo, jas 1-2 paras pamirkykite vandenyje, kad prieš sodinimą sodinukų šaknys prisigertų vandens.
Jei pasodinsite 3-5 metų sodinukus, jie sunkiai prigis, ilgai sirgs, o gal vėliau ir nederės.
Pasak patyrusių sodininkų, geriausiai sodinti vienmečius arba dvimečius sodinukus.
KOKIAME DIRVOŽEMYJE UŽAUGA GAUSESNIS DARŽOVIŲ DERLIUS
Baklažanai
Baklažanai gausesnį derlių užaugina, kai auga juodžemio dirvožemyje.
Aguročiai
Aguročiai gausesnį derlių užaugina, kai auga derlingame priemolio dirvožemyje.
Baltagūžiai kopūstai
Baltagūžiai kopūstai gausesnį ir stambių gūžių derlių užaugina, kai auga derlingame priemolio dirvožemyje.
Svogūnų roputės
Svogūnai gausesnį stambių ropučių derlių užaugina, kai auga derlingame priemolio, priesmėlio ir juodžemio dirvožemyje.
Morkos
Morkos gausesnį stambių šakniavaisių derlių užaugina, kai auga nedidelio rūgštingumo, puriame durpių dirvožemyje.
Agurkai
Agurkai gausesnį vaisių derlių užaugina, kai auga derlingame priemolio ir priesmėlio dirvožemyje.
Pipirai
Ankstyvieji pipirai gausesnį ankščių derlių užaugina, augdami derlingame priesmėlio, o vėlyvieji -priemolio dirvožemyje, patręštame organinėmis trąšomis.
Rabarbarai, ridikai, ridikėliai, ropės
Rabarbarai gausiausią stiebų, o ridikai, ridikėliai ir ropės - šakniavaisių derlių užaugina, kai auga nedidelio rūgštingumo, derlingame priemolio dirvožemyje.
Burokėliai
Burokėliai gausiausią stambių šakniavaisių derlių užaugina neutralaus rūgštingumo priemolio ir juodžemio dirvožemyje.
Pomidorai ir moliūgai
Pomidorai ir moliūgai gausiausią stambių vaisių derlių užaugina, kai auga nedidelio rūgštingumo priemolio dirvožemyje.
Česnakai
Česnakai gausiausią stambių galvučių derlių užaugina, kai auga gerai drenuotame juodžemio dirvožemyje.
Bulvės
Bulvės gausiausią stambių gumbų derlių užaugina, kai auga organinėmis trąšomis patręštame priesmėlio ir priemolio dirvožemyje.
Šaltinis: alunta.lt
Daržas+sodas+namai
|