Kylat energijos kainoms, mes vis daugiau mokame už savo būsto ir vandens šildymą. Lyg ir nėra išeities, nors kiekvienas namo pietinės sienos ir stogo kvadratinis metras galėtų veikti kaip didelio galingumo šildytuvas. Už tą šilumą valstybės palaikomiems monopolininkams nereikėtų mokėti nė cento, o įdėtos sąnaudos atsipirktų per keletą mėnesių.
Saulė - nemokama katilinė
Pagrindinis energijos šaltinis mūsų planetoje yra ne kokie skirstomieji tinklai ar katilinės, o saulė. Kada kūrename akmens anglį, naftą arba dujas, mes iš tiesų naudojamės per milijonus metų žemėje susikaupusia saulės energija. Toks energijos gavybos būdas yra brangus, o jos resursai baigia išsekti. Mažėjant resursams, jų kaina tik kils, o Lietuvoje, kur visas valstybės aparatas tarnauja monopolininkams, jos kils dar sparčiau.
Tačiau saulės energija galėtume pasinaudoti paprasčiau, tiesiogiai, niekam už tai nemokėdami nė cento. Dalį spindulių, kurie kiekvieną dieną ateina nuo saulės, mūsų planetos atmosfera atspindi atgal į kosmosą, kita dalis prasiskverbia iki pat žemės. Saulės spindulių srautas žemės paviršiuje pasiskirsto labai netolygiai - tai priklauso nuo geografinės padėties ir metų laiko. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad vidutinis metinis spinduliavimas Lietuvoje siekia maždaug 1000 kWh į 1 kvadratinį metrą.
Šnekant paprasčiau, kiekvienas saulės apšviestas kvadratinis metras Lietuvoje veikia kaip 230 vatų šildytuvas. Vasarą tokio šildytuvo galingumas dar didesnis. Koks jūsų pietinės sienos plotas? Ar tik ne 50 kvadratinių metrų? Vadinasi, siena galėtų veikti kaip 11,5 kilovatų galingumo šildytuvas. Vandeniui šildyti tokio galingumo nė nereikėtų
Kodėl tokiu turtu nepasinaudojus?
Brangi įranga neatsiperka
Nors saulės kolektoriai Lietuvoje seniai ne naujiena, jų čia pamatysi kur kas rečiau, negu kitose tos pačios platumos šalyse, tarkime, Danijoje. Didžiausia kliūtis naujovei plisti yra nežmoniškos kainos.
Užsienyje saulės kolektoriai yra palyginti nebrangūs ir greitai atsiperka, bet kai mūsiškiai importuotojai įsigeidžia pasakiško pelno ir užriečia kainas, jie paprastam vartotojui pasidaro nebeįkandami. Labai abejotina, ar dešimt tūkstančių kainavusi įranga apskritai atsipirks.
Žmogus skaičiuoja labai paprastai: tarkim, vidutinė šeima vandeniui šildyti per mėnesį išdegina elektros už 100 litų. Saulės kolektoriumi galėsi naudotis tik pusę metų, vadinasi, per metus sutaupysi apie 500 litų. Kada atsipirks saulės kolektorius, jeigu jis su montavimo darbais kainavo 10 tūkstančių? Lygiai po 20 metų! O per tą laiką negi nebus gedimų?
Paskaičiavus išeina, kad pirktiniu saulės kolektoriumi šildyti vandenį būtų tik šiek tiek pigiau, nei... elektra. Štai kodėl tokia didelė investicija yra abejotina.
Tačiau bent kiek nagingesnis žmogus gali išsisukti, nemokėdamas tūkstančių nei monopolininkams energetikams, nei lupikaujantiems įrangos pardavėjams.
Paprasčiausi šildytuvai
Daugelis žmonių nė neįtaria, kad saulės kolektorius iš tiesų yra labai paprastas išradimas, jis gali veikti be jokių pagalbinių siurblių, vožtuvų ir elektronikos. Užtenka žinoti keletą fizikos dėsnių, ir galima imtis darbo.
Tikriausiai visi esame pastebėję, kad vasarą saulė labiausiai įkaitina juodus daiktus. Jeigu saulės atokaitoje patiesite juodą plastikinę vandentiekio žarną, vanduo joje įkais iki keliasdešimt laipsnių. Ar daug tokiu būdu gali prišilti vandens? Priklauso nuo žarnos. Kuo ji storesnė ir ilgesnė, tuo daugiau tilps vandens. Tarkim, vieno metro ilgio standartinėje 32 milimetrų diametro žarnoje telpa beveik litras vandens. Numeskite saulėje 50 metrų tokios žarnos - štai jau penki kibirai karšto vandens! Plaukit indus, prauskitės, skalbkite.
Jeigu saulėje paliktą žarną dar apsuksite polietileno plėvele arba suvynioję apdengsit stiklu, vanduo joje kais dar labiau ir sparčiau. Tai jau bus gana našus vandens šildymo įrenginys. Šilalėje mačiau tokį savadarbį saulės kolektorių, kurio vamzdžiais prateka ir sušyla tiek vandens, kad užtenka visai vienbučio namo šeimai. Jo konstruktoriai pasinaudojo gerai žinomu dėsniu: eidami pro stiklą ar polietileno plėvelę, ultravioletiniai saulės spinduliai skyla į infraraudonuosius šiluminius spindulius. Štai kodėl po stiklu ar po plėvele taip smarkiai įkaista šiltnamio oras, kodėl saulėtą dieną pasidaro karšta ir automobilyje. Infraraudonieji spinduliai puikiausiai kaitina vandenį saulės kolektoriuje.
Taigi patį paprasčiausią saulės koletorių gali pasidaryti bet kuri namų šeimininkė, šiltą vasaros dieną paklojusi saulės atokaitoje vandentiekio žarną už keliasdešimt litų. Pridengusi tą žarną polietileno skiaute, ji kelis kartus padidintų savo šildytuvo galingumą.
Vandens reikia ir naktį
Tokie patys paprasčiausi saulės kolektoriai turi vieną didelį minusą - jie karštą vandenį tiekia tik dieną, kol šviečia saulė. Nusileidus saulei ir atvėsus orui, atvėsta vanduo ir lauko vandentiekio žarnoje. O juk šilto vandens prireikia ir naktį, ir rytą
Ar galima kokiu nors paprastu būdu sukaupti pakankamas karšto vandens atsargas?
Esu matęs kaimuose nuo žemės keletą metrų pakeltų juodai nudažytų metalinių bosų su vandeniu. Tai - nebloga išeitis. Jeigu šaltą vandentiekio vandenį leisit į bosą pro apačią, o išbėginsit pro viršų, turėsite neblogą vasaros dušą. Vakare po juo galės nusiprausti visa šeima.
Tačiau iki ryto vanduo tame bose atauš. Be to, jo ir nelabai daug prikais. Kadangi saulė šildo palyginti nedidelį boso plotą, įrenginio galingumas nebūna didelis. Vadinasi, reikia padidinti saulės šildomą plotą, o vandens rezervuarą apšiltinti, kad jis neatvėstų.
Jeigu apačioje ant juodai nudažytos skardos išraitysite juodą vandentiekio žarną ir sujungsite ją su bosu, prasidės įdomūs dalykai. Juoda skarda labai sparčiai įkais - į didelį plotą krenta daug spindulių. Įkais ir žarna. Joje įšilęs vanduo ims kilti į viršų, o šaltas iš boso tekės į apačią. Taigi žarna ims šildyti visą bosą. Svarbu, kad vienas žarnos galas būtų sujungtas su bosu viršuje, o kitas - apačioje.
Tokiu labai paprastu principu veikia vienbučių namų šildymo sistemos. Jų meistrai pasinaudojo vandens savybe nuo šilumos plėstis ir lengvėti. Yra sakoma, kad šiltas vanduo kyla aukštyn, bet iš tiesų jis kyla ne pats savaime - jį stumia aukštyn kur kas sunkesnis šaltas vanduo. Tokiai cirkuliacijai palaikyti nereikia pagalbinių siurblių - vandenį vamzdžiais varinėja pati šiluma.
Petras Dargis
Šaltinis: sarmatija.lt